Perforatoriaus variklio remontas – požymiai ir sprendimai

Kai perforatorius pradeda elgtis keistai

Perforatorius – tai vienas iš tų įrankių, kurį žmogus paprastai nuperka vieną kartą ir tikisi naudoti dešimtmečius. Ir iš tiesų, kokybiški modeliai gali tarnauti labai ilgai – jei, žinoma, su jais elgiamasi protingai ir laiku pastebimos problemos. Bet net ir geriausiai prižiūrimas perforatorius anksčiau ar vėliau pradeda rodyti pirmuosius gedimo požymius. Dažniausiai tai susiję su varikliu – širdimi, be kurios visas įrankis tampa tiesiog sunkiu plastiko ir metalo gabalu.

Problema ta, kad daugelis žmonių ignoruoja ankstyvuosius signalus. Perforatorius dar veikia, gręžia, kalba – tik gal šiek tiek lėčiau, gal šiek tiek karščiau, gal su keistais garsais. Ir tada vieną dieną jis tiesiog nebeįsijungia. Arba, dar blogiau, pradeda kibirkščiuoti taip, kad tampa tikra gaisro grėsme. Todėl šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip atpažinti variklio problemas anksti, ką galima sutvarkyti pačiam, o kada geriau kreiptis į specialistą.

Kaip suprasti, kad problema būtent variklyje

Perforatorius – sudėtingas mechanizmas, kuriame yra daug dalių: reduktorius, smūgio mechanizmas, šepetėliai, statoriaus ir rotoriaus apvijos, guoliai. Ir kai kažkas sugenda, ne visada iš karto aišku, kur ieškoti problemos. Tačiau variklio gedimai turi savų, gana specifinių požymių.

Pirmasis ir dažniausiai pastebimas – kibirkščiavimas kolektoriaus srityje. Jei žiūrėdami į ventiliacijos angas matote mėlynus ar oranžinius žybsnius, tai signalas, kad šepetėliai arba kolektorius yra susidėvėję. Nedidelis kibirkščiavimas – tai norma bet kuriame kolektoriniame variklyje, bet kai kibirkštys ryškios, didelės ir matosi net dienos šviesoje, laikas imtis veiksmų.

Antrasis požymis – nenormalus karštis. Perforatorius po intensyvaus darbo gali įkaisti, tai normalu. Bet jei įrankis tampa karštas jau po kelių minučių darbo, arba jei iš ventiliacijos angų sklinda degimo kvapas – tai aiškus ženklas, kad variklyje kažkas negerai. Dažniausiai tai rodo apvijų problemas arba perkrovą dėl susidėvėjusių šepetėlių.

Trečias požymis – galios praradimas. Perforatorius gręžia, bet lyg ir nenoriai. Reikia labiau spausti, procesas užtrunka ilgiau nei įprastai. Tai gali reikšti tiek variklio, tiek reduktoriaus problemas, bet kartu su kitais požymiais dažniausiai nurodo į variklį.

Ketvirtas – neįprastas garsas. Čia reikia šiek tiek patirties, nes perforatorius ir taip skamba garsiai. Bet jei atsiranda metalinis šlifavimo garsas, ūžimas, kurio anksčiau nebuvo, arba periodiškas spragtelėjimas – tai verta atkreipti dėmesį. Guoliai, kolektorius, susidėvėję šepetėliai – visa tai kuria savitus garsus.

Šepetėliai – dažniausia ir paprasčiausia problema

Jei kalbėtume apie variklio remontą pagal dažnumą, šepetėlių keitimas užimtų pirmą vietą su dideliu atotrūkiu. Grafito šepetėliai – tai elementas, kuris tiesiogiai liečiasi su besisukančiu kolektoriumi ir perduoda elektros srovę. Jie susidėvi natūraliai, tai nėra gedimas – tai tiesiog eksploatacinis nusidėvėjimas, kaip stabdžių trinkelės automobilyje.

Standartiškai šepetėliai keičiami kas 70–100 darbo valandų, bet tai labai priklauso nuo darbo sąlygų. Jei dirbate su betonu, kalate daug – šepetėliai dėvisi greičiau. Jei perforatorius stovi dažniau nei dirba – ilgiau.

Kaip patikrinti šepetėlius:

• Daugelyje perforatorių yra specialūs šepetėlių dangteliai – maži plastikiniai ar metaliniai varžteliai korpuso šonuose. Juos atsukus galima ištraukti šepetėlį ir apžiūrėti.
• Naujas šepetėlis paprastai būna 12–15 mm ilgio. Jei liko mažiau nei 5–6 mm – laikas keisti.
• Taip pat atkreipkite dėmesį į šepetėlio paviršių – jis turi būti lygus, be įtrūkimų ar sudeginimo žymių.

Šepetėlių keitimas – tai darbas, kurį gali padaryti beveik kiekvienas. Svarbiausia nupirkti tinkamus šepetėlius – originalius arba kokybiškus analogus. Pigūs šepetėliai iš abejotinų šaltinių gali pakenkti kolektoriui, o tai jau rimtesnė ir brangesnė problema.

Praktinis patarimas: keičiant šepetėlius, visada keiskite abu vienu metu, net jei vienas atrodo dar pakankamai geras. Skirtingo susidėvėjimo laipsnio šepetėliai dirba netolygiai ir greičiau gadina kolektorių.

Kolektoriaus problemos – kai paprastu keitimu neapsieisite

Kolektorius – tai ta variklio dalis, su kuria liečiasi šepetėliai. Jis atrodo kaip cilindras su lamelėmis – atskirais varinio paviršiaus segmentais. Laikui bėgant kolektorius susidėvi, lamelės gali išsikišti, tarp jų kaupiasi grafito dulkės, atsiranda sudeginimo žymės.

Kolektoriaus problemos paprastai atsiranda dėl kelių priežasčių: per ilgai nekeisti šepetėliai, per didelė perkrova, prastos kokybės šepetėliai arba tiesiog ilga eksploatacija. Požymiai – stiprus kibirkščiavimas, degimo kvapas, netolygi variklio veika.

Ką galima padaryti su kolektoriumi:

Valymas – dažnai pakanka tiesiog išvalyti kolektorių nuo grafito nuosėdų. Tam naudojamas izopropilo alkoholis ir minkštas šepetėlis. Grafito dulkės yra laidžios, jos gali sukelti trumpuosius jungimus tarp lamelių.

Šlifavimas – jei kolektoriaus paviršius nelygus, jis gali būti šlifuojamas smulkiu šlifavimo popieriumi (1200–2000 grūdėtumo). Tai reikalauja atidumo ir patirties – kolektorius turi likti tiksliai apvalus, kitaip vibracijos tik padidės.

Tekinimas – jei kolektoriaus paviršius labai susidėvėjęs, lamelės išsikišusios ar yra gilių įbrėžimų, kolektorius tekintamas tekinimo staklėmis. Tai jau specializuotas darbas, kurį atlieka remonto dirbtuvės.

Keitimas – kai kolektoriaus lamelės perdegusios, trumpai sujungtos ar mechaniškai pažeistos, kolektorius keičiamas. Tai sudėtingesnis darbas, nes kolektorius yra rotoriaus dalis ir jo keitimas reikalauja tam tikrų įgūdžių.

Statoriaus ir rotoriaus apvijų gedimai – rimčiausia problema

Čia jau kalbame apie rimtą remontą. Statoriaus ir rotoriaus apvijos – tai variniai laidai, suvynioti tam tikra tvarka ir sudarantys elektromagnetinę sistemą, kuri ir verčia variklį suktis. Kai apvijos perdega arba trumpai sujungiamos, variklis arba visai neveikia, arba veikia labai blogai.

Kaip atpažinti apvijų gedimą:

• Perforatorius visai neįsijungia, nors maitinimas tiekiamas ir jungiklis veikia
• Variklis įsijungia, bet labai kaista ir neturi galios
• Jaučiamas stiprus degimo kvapas, kartais matomi dūmai
• Multimetru matuojant apvijų varžą, gaunamos nenormalios reikšmės arba trumpasis jungimas

Apvijų gedimų priežastys dažniausiai yra perkrova (ilgas darbas be pertraukų), drėgmės patekimas į variklį, mechaniniai pažeidimai arba tiesiog senas amžius ir laipsniškas izoliacijos blogėjimas.

Ką daryti: teoriškai apvijos gali būti pervyniojamos – tai tradicinis elektros variklių remonto metodas. Tačiau praktiškai perforatorių atveju tai dažnai neapsimoka ekonomiškai. Naujas statorius ar rotorius originalaus gamintojo arba kokybiško analogų gamintojo dažnai kainuoja mažiau nei specializuoto meistro darbas pervyniojant. Todėl dažniausiai rekomenduojama tiesiog keisti pažeistą dalį.

Svarbu: prieš perkant naują statorių ar rotorių, įsitikinkite, kad tai tikrai apvijų problema, o ne kažkas kita. Neteisingai diagnozavus gedimą, galima išleisti pinigus nereikalingai daliai.

Guoliai – tylus, bet svarbus elementas

Guoliai variklyje – tai elementai, kurie laiko rotorių tiksliai centruotą ir leidžia jam laisvai suktis. Jų gedimas tiesiogiai veikia variklio darbą, nors techniškai jie nėra pačios apvijų sistemos dalis.

Susidėvėję guoliai sukuria vibraciją, kuri perkelia papildomą apkrovą ant apvijų ir kolektoriaus. Tai pagreitina bendrą variklio nusidėvėjimą. Be to, jei guolis visai sugenda, rotorius pradeda liestis su statoriumi – o tai jau katastrofiškas gedimas, po kurio dažniausiai reikia keisti visą variklį.

Guolių keitimas perforatoriuje – tai vidutinio sudėtingumo darbas. Reikia turėti tinkamus įrankius (guolių ištraukiklį, presą arba bent jau medinius blokus ir plaktuką), žinoti, kaip išardyti konkrečią perforatoriaus modelio galvutę, ir nupirkti tinkamo dydžio guolius. Guolių numeris paprastai yra ant paties guolio – jį galima nuskaityti ir užsisakyti identiką.

Praktinis patarimas: guoliai yra ta dalis, ant kurios nereikia taupyti. SKF, NSK, FAG – tai patikimi gamintojai. Pigūs guoliai iš nežinomų šaltinių gali sugesti per kelias savaites ir sugadinti kitas, brangesnes dalis.

Pats ar meistras – kaip apsispręsti

Ši dilema kyla beveik kiekvienam. Viena vertus, perforatoriaus remontas pats gali sutaupyti nemažai pinigų. Kita vertus, neteisingai atliktas remontas gali paversti problemą katastrofa.

Ką galima drąsiai daryti pačiam:

• Šepetėlių keitimas – tai tikrai paprastas darbas, kuriam reikia tik atsuktuvų ir naujų šepetėlių
• Kolektoriaus valymas – alkoholis ir šepetėlis, nieko sudėtingo
• Išoriniai guoliai, jei turite reikiamus įrankius ir patirties
• Valymas nuo dulkių ir tepimas – tai turėtų būti reguliari priežiūra, ne remontas

Kada geriau kreiptis į specialistą:

• Apvijų gedimas – čia reikia multimetro, žinių ir patirties diagnozuoti bei taisyti
• Kolektoriaus tekinimas – be tekinimo staklių neapsieisite
• Bet koks darbas su brangiu profesiniu įrankiu – klaidos kaina per didelė
• Jei po šepetėlių keitimo problema neišnyko – reikia gilesnės diagnostikos

Remonto dirbtuvių kainos Lietuvoje skiriasi, bet orientaciniai skaičiai tokie: diagnostika – 10–20 eurų, šepetėlių keitimas su darbu – 15–30 eurų, kolektoriaus tekinimas – 20–40 eurų, statoriaus ar rotoriaus keitimas – 30–80 eurų darbo kaina, prie kurios pridedama dalių kaina. Jei perforatoriaus vertė nedidelė (iki 100–150 eurų), kartais ekonomiškiau nupirkti naują nei remontuoti.

Profilaktika – geriau nei remontas

Ir vis dėlto, geriausias variklio remontas – tai tas, kurio niekada nereikia atlikti. Keletas paprastų taisyklių gali labai prailginti perforatoriaus tarnavimo laiką.

Darbo pertraukos. Perforatorius nėra skirtas dirbti be sustojimo valandas. Kas 20–30 minučių intensyvaus darbo reikia 5–10 minučių pertraukos, kad variklis atvėstų. Ypač tai svarbu dirbant su betonu ar granitu.

Tinkamas grąžtas. Bukos grąžtas verčia variklį dirbti su didesne apkrova. Reguliariai tikrinkite ir keiskite grąžtus – tai ne tik greičiau gręžia, bet ir taupo variklį.

Valymas. Po kiekvieno darbo dienos pabaikite išvalydami ventiliacijos angas nuo dulkių. Suspaustas oras – idealus sprendimas. Betono ir mūro dulkės yra abrazyvios ir kaupiasi variklyje, spartindamos nusidėvėjimą.

Tinkamas laikymas. Drėgmė – variklio priešas. Laikykite perforatorių sausoje vietoje, geriausia originaliame lagamine ar dėkle.

Tepimas. Reduktoriaus tepimas – tai atskira tema, bet svarbu žinoti, kad daugelis gamintojų rekomenduoja keisti reduktoriaus tepalą kas 1–2 metus arba po tam tikro darbo valandų skaičiaus. Tai tiesiogiai veikia variklio apkrovą.

Reguliari šepetėlių patikra. Nereikia laukti, kol šepetėliai visai susidės. Kas pusę metų arba po intensyvių darbų – atidarykite dangtelį ir patikrinkite. Tai užtrunka 2 minutes ir gali išgelbėti kolektorių.

Kai perforatorius vėl pradeda dirbti kaip naujas

Variklio remontas – tai ne tokia baisi procedūra, kaip gali atrodyti iš pradžių. Dauguma problemų turi aiškius požymius, o dauguma sprendimų yra pasiekiami net ir be gilių techninių žinių. Svarbiausia – nepalikti problemų neišspręstų ir nedirbti su įrankiu, kuris akivaizdžiai siunčia gedimo signalus.

Jei perforatorius kibirkščiuoja, kaista, prarado galią ar skleidžia keistus garsus – tai ne laikas mąstyti „gal praeis”. Paprastai nepraeina. Paprastai tik blogėja. O tai, kas galėjo kainuoti 20 eurų šepetėlių keitimui, po kurio laiko gali virsti 150 eurų statoriaus keitimu.

Pradėkite nuo paprasčiausio – patikrinkite šepetėlius. Jei jie gerai – išvalykite kolektorių. Jei ir tai nepadeda – laikas su multimetru tikrinti apvijas arba keliauti pas meistrą. Žingsnis po žingsnio, nuo paprasto prie sudėtingo – tokia diagnostikos logika veikia ir čia.

O jei perforatorius jau sutvarkytas ir vėl dirba pilna galia – nepamirškite tų profilaktikos taisyklių. Nes geriausias jausmas – kai įrankis tarnauja dešimtmečius, o ne keliauja į remontą kas porą metų.